Praha, 2023 m. vasario 6 d.
Ið keturiasdeðimt keturiø Europos kraðtø á Prahà atvyko du ðimtai dvideðimt delegatø, kurie pradëjo intensyvø sinodinio kelio áþvalgø aptarimo etapà. Du ðimtai ðeðiasdeðimt penki dalyviai jungësi nuotoliniu bûdu, o susitikimo darbà stebëjo virð pusantro tûkstanèio lankytojø tiesioginëje interneto transliacijoje. Diena pradëta ðv. Miðiomis, kurioms vadovavo kard. Jean-Claude Hollerich.
Pirmosios sesijos pradþioje buvo iðklausytos sveikinimo kalbos. Prahos arkivyskupas Jan Graubner priminë, jog Prahos miestas buvo iðpuoselëtas imperatoriaus Karolio IV ir kurtas pagal Naujosios Jeruzalës ið Apreiðkimo knygos pavyzdá. „Ieðkokime ir mes keliø, kaip galëtume statydinti Baþnyèià pagal Vieðpaties pateiktà pavyzdá“, – kalbëjo arkivyskupas.
CCEE pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Gruðas priminë, jog Prahoje 1968 m. prasidëjo laisvës prabudimas, kuris buvo brutaliai numalðintas, bet neuþgesintas. Kalbëdamas apie Sinodiná kelià arkivyskupas G. Gruðas pastebëjo, kad kalbama ne apie mokymo pakeitimà, bet apie geresná jo supratimà. Kad atsinaujintø Baþnyèia, bûtina, kad atsinaujintø jos tikintieji.
Generalinis sinodo sekretorius kard. Mario Grech pasveikino popieþiaus Pranciðkaus vardu ir perdavë popieþiaus palaiminimà Europos sinodinio kelio dalyviams. Sinodas kyla ið klausymo: popieþius klausosi vyskupø, vyskupai – kunigø ir pasaulieèiø, pasaulieèiai – dvasininkø, bet visi klausosi Ðventosios Dvasios balso. Tad ir ðio proceso sëkmë priklauso nuo Dievo tautos gebëjimo ásiklausyti vieniems kitø. Sinodinio kelio dëka pasaulieèiai pajunta savo svorá Baþnyèioje, o dvasininkai per konsultavimàsi naujai atranda dvasinio autoriteto svarbà. Kardinolas patarë neávesti naujø temø, bet apsiriboti pasiûlytomis, nes kitaip nebus ámanoma uþbaigti pradëto proceso.
Dvasiná postûmá visam susirinkimui davë kun. prof. Tomáð Halík praneðimas. Kai ankstyvøjø krikðèioniø klausë, kuo nauja yra krikðèionybë, jie atsakydavo, kad tai – Kelias. Tai ëjimas su tuo, kuris pats yra Kelias. Tad buvimas kelyje, piligrimystë ir keliavimas kartu (gr. synodos) buvo suvoktas kaip pagrindinis krikðèionybës naujumas. Apibûdindamas savo kraðtà, kunigas priminë, jog Èekijoje 14 a. prasidëjo protestantizmas, 17 a. – religiniai karai, 20 a. buvo paþenklintas tikinèiøjø persekiojimu, o 21 a. garsus dël vieno stipriausiø sekuliarizacijos procesø. Tuo pat metu prelegentas priminë apie pop. Benedikto XVI iniciatyvà pasiûlyti pagoniø kiemà tiems, kurie dar nëra Baþnyèia, bet Dievo sàmoningai ar apgraibomis ieðko. Buvo prisimintas ðv. Augustinas, kuris sukrëtë savo laiko visuomenæ paskelbdamas, kad tie, kurie yra Baþnyèios iðorëje, dël savo vidinio nusistatymo jau yra Baþnyèioje, o tie, kurie tariasi esà Baþnyèioje, dël savo nedorumo yra uþ Baþnyèios ribø. Baþnyèia yra toks dinamiðkas sakramentas, kad tik eschatologiniais laikais pilnai iðsiskleis jos ðventumas, apaðtaliðkumas ir katalikiðkumas. O kol esame kelyje, to nepailstamai siekiame.
Kun. T. Halík priminë primirðtas ekleziologijos sàvokas: Ecclesia militans (þemiðkoji, kovojanti Baþnyèia) ir Ecclesia triumphans (dangiðkoji, triumfuojanti Baþnyèia). Esame liudininkai ðio laikmeèio, kai þemiðkoji Baþnyèia prisiëmë dangiðkosios Baþnyèios savybæ ir pakilusi á puikybæ gyveno taip, tarsi bûtø virð visø dël tariamo savo triumfo. To rezultatas - gausûs piktnaudþiavimai galia ir valdþia, kurie gan stipriai kirto Baþnyèiai. Niekad nereikia pamirðti, kad esame kelyje, kuriame gausu pagundø bei vilioniø. Jei nebûsime su pagundomis kovojanèia Baþnyèia, neiðsilaikysime.
Prelegentas aiðkino trijø graikiðkø sàvokø bûtinà ryðá Baþnyèioje. Visø pirma – ortodoksija, tai – teisingas tikëjimas, kuris veda á teisingà veikimà (ortopraxia), o tuomet kaip rezultatà gauname gerà jausenà (ortopathia). Kartais uþstringame ties pirmuoju punktu þavëdamiesi Baþnyèios mokymu ir krikðèioniðkojo tikëjimo tiesomis, taèiau tai mûsø tarsi nelieèia ir netampa mûsø gyvenimà formuojanèia jëga. Baþnyèios misija bus veiksminga, jei ið tikëjimo plauks geri darbai, kuriantys meilës civilizacijà.
Gan ádomiai nuskambëjo Baþnyèios palyginimas su nuotaka, kuri Vatikano II susirinkime suformulavo santuokinæ priesaikà savo „suþadëtiniui“ – sekuliariam pasauliui ir su juo bandë „susituokti“. Baþnyèia atsigræþë á sekuliarizmo paþeistà pasaulá paþadëdama savo artumà, pagalbà ir meilæ, o taip pat paþadëjo, jog pasaulio rûpesèiai ir vargai taps Baþnyèios rûpesèiais ir vargais (plg. GS 1). Kaip tai panaðu á santuokinæ priesaikà viskuo dalintis ir bûti ðalia! Taèiau atsitiko taip, kad „jaunikiui“ pasauliui nuotaka Baþnyèia pasirodë per daug nuobodi, senamadiðka ir pasaulis nusisuko nuo Baþnyèios. Pasaulio atstumta Baþnyèia ðiandien jauèiasi panaðiai, kaip Kristaus mokiniai, visà naktá þvejojæ, bet nieko nepagavæ ir pavargæ. Baþnyèia taip pat yra pavargusi nuo daugybës betiksliø bandymø kaþkà pakeisti. Tame nusivilime pasirodo Vieðpats ir ragina irtis á gilumà ir dar kartà uþmesti tinklus. Tinklai pilni, þûklë sëkminga! Tad ir Sinodinis kelias teieðko tos gelmës sëkmingai Baþnyèios misijai atlikti.
Europos þemyno sinodinis sambûris toliau vyko vadovaujantis tokia metodika: a) kiekviena vyskupø konferencija gauna ðeðias minutes laiko trumpai pristatyti pagrindines savo kraðto áþvalgas, kurios galëtø bûti svarstomos tolesniame sinodo etape. Pristatymai pateikiami ir raðytine forma, kad sinodo sekretoriatui lengviau bûtø apibendrinti gautà medþiagà; b) iðklausius keturiø kraðtø áþvalgas daromas giesmës arba maldos bei tylos intarpas, reikalingas iðgirstoms áþvalgoms apmàstyti; c) iðklausius tam tikrà kieká áþvalgø formuojamos nedidelës diskusijø grupës, kuriose áþvalgos aptariamos ir apibendrinamos; d) dienos pabaigoje apibendrinimai pristatomi visiems susirinkusiems.
Intensyvià diskusijø ir áþvalgø aptarimo darbà dienos pabaigoje dvasiðkai atgaivino Taizë bendruomenës pamaldos.
Vysk. Algirdo Jurevièiaus informacija